Corporate Digital Responsibility - CDR Manifesto, Lithuanian

Tarptautinis ĮSKA Manifestas

2021 m. tarptautinė mokslininkų, verslo atstovų ir autorių grupė bendradarbiavo apibendrindama savo darbo rezultatus į vieną tarptautinį apibrėžimą, padėsiantį orientuotis jūsų skaitmeninės atsakomybės kelyje.

Apibrėžimas

Įmonių skaitmeninė atsakomybė (ĮSKA) – tai veiklos ir elgsenos rinkinys, padedantis organizacijai naudoti duomenis ir skaitmenines technologijas socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu atsakingais būdais.

1. Tikslas ir pasitikėjimas

Aiškus ir nedviprasmiškas viešas pareiškimas apie ketinimą daryti teigiamą poveikį planetai ir visuomenei, kartu su aiškiai suformuluotu tikslu. Įsipareigojama skatinti tvirtą ir atsakingą skaitmeninį valdymą. Pavyzdžiui, įsteigiant skaitmeninės etikos valdybą arba imantis iniciatyų, kurios, skatintų tobulinti teisės aktus ir reglamentavimą geografinėse vietovėse, kuriose veikia organizacija.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

2. Sąžininga ir lygiateisė prieiga visiems

Įsipareigojimas siekti lygybės, įvairovės ir įtraukties organizacijoje ir visoje jos tiekimo grandinėje, užtikrinant, kad sukurtais produktais ir paslaugomis galėtų naudotis visi. Taip pat siekis, kad su darbuotojais, dalyvaujančiais kuriant, teikiant ir palaikant šiuos produktus ir paslaugas, būtų elgiamasi atsakingai ir sąžiningai.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

3. Socialinės gerovės skatinimas

Didesnis dėmesys asmens duomenų ir skaitmeninės tapatybės apsaugai, bei skaitmeninio nepritekliaus problemoms, susijusiosiomis su įgūdžiais ir žiniomis. Taip pat įsipareigojimas saugoti visuomenę nuo žalingų skaitmeninių produktų ir paslaugų.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

4. Poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas

Atsižvelgimas į ekonominį ir visuomeninį organizacijos sprendimų poveikį. Organizacijos algoritmų ir duomenų naudojimo skaidrumo užtikrinimas akcininkams, darbuotojams ir vartotojams. Sąžiningesnis pelno pasidalijimas tiek organizacijose, tiek už jų ribų, ir neigiamo ekonominio poveikio bendruomenėms mažinimas taikant tvarų automatizavimą.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

5. Pažangos skatinimas pasitelkiant Poveikio ekonomiką

Gamtai draugiškų ir socialiai atsakingų produktų ir iniciatyvų paklausos skatinimas bei investicijos. Siekis remti ir kurti daugiau žaliųjų technologijų, ekologiškų ir mažai atliekų generuojančių smulkiųjų ir vidutinių verslų.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

6. Tvarios planetos kūrimas

Kompetencijos ir atskaitomybė dėl įmonės poveikio pagal JT Darnaus vystymosi tikslus bei kitus atitinkamus standartus. Didžiausių iššūkių sprendimas bei naujovių diegimas, neapsiribijont vien šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kriterijais

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

7. Technologijų poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas

Aplinkosauginės IT strategijos įgyvedinimas, įvertinant ti technologijų poveikį, energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo skatinimas, ŠESD neigiamo poveikio mažinimas ir jų kompensavimo ribojimas.

Daugiau informacijos apie šį principą rasite čia

Nauja Skaitmeninė Atsakomybė

1. Įžanginis žodis

„Įmonių skaitmeninė atsakomybės“ (ĮSKA) (angl. Corporate Digital Responsibility, CDR) terminas buvo pradėtas aktyviai naudoti 2018m. ir nuo tada vis labiau populiarėja Europoje. Aktyviai dalyvaujant organizacijoms iš Vokietijos ir Šveicarijos, šis terminas ypač paplito vokiškai kalbančiose šalyse. Pandemijos metu jis ir toliau populiarėja ir dabar yra dažnai sutinkamas tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, Kinija, JAV ir likusi Europa.

Daugelis publikuotų šio termino apibrėžimų koreliuoja tarpusavyje - apie 80-90 proc. apibrėžimų sutampa. Keli iš jų pateikia papildomus veiksnius (minimi 2.4 paragrafe) , į kuriuos neabejotinai verta atsižvelgti. Visus šiuos apibrėžimus vienija tai, kad pripažįstama, jog įmonės turi atsakomybę ir pareigą didinti teigiamą ir mažinti neigiamą technologijų poveikį visuomenei, neapsiribojant vien tik teisiniais įsipareigojimais.

Šio dokumento tikslas yra apibendrinti įvairių apibrėžimų turinį į vieną formą, kurią būtų galima apibūdinti kaip ĮSKA manifestą. Jame pateikiama ĮSKA sąvokos apibrėžties raida, infografikas ir principų rinkinys. Tai asmenų, dalyvavusių kuriant pirminę sąvoką ir norinčių suvienodinti tarptautinę ĮSKA kalbą, bendro darbo rezultatas.

Trys iš šio bendro dokumento autorių (toliau abėcėlės tvarka) yra žinomi, kaip ĮSKA sąvokos autoriai, bet ir kiti nuolat dalyvauja jos evoliucijoje:

● Dr Saskia Dörr (WiseWay, knygos “Corporate Digital Responsibility” autorė)

● Tim Frick (Mightybytes, dažnai rašantis apie ĮSKA ).

● Christopher Joynson (ĮSKA apibrėžimo autorius, Atos)

● Oliver Merx (CDR LinkedIn group įkūrėjas)

● Rob Price (ĮSKA apibrėžimos autorius, anksčiau Worldline, dabar Alchemmy)

● Michael Wade (ĮSKA apibrėžimo autorius, International Institute for Management Development – IMD, Lausanne)

2. Kam reikalinga įmonių skaitmeninė atsakomybė?

ĮSKA remiasi prielaida, kad skaitmeninės technologijos gali būti panaudotos siekiant teigiamo poveikio mums visiems. Tuo aiškiai įsitikinome pandemijos metu. Kur būtume buvę, jei ne galimybė didelei daliai darbuotojų efektyviai dirbti iš namų naudojant bendradarbiavimo priemones, kaip „Zoom“ ir „Teams“, jei ne galimybė, prisijungus prie sparčiojo interneto ryšio, apsipirkti prekybos centruose internetu, konsultuotis su gydytoju per programėlę ir dar daug kitų pavyzdžių. Tačiau tuo pačiu metu mūsų privatumui kaip niekad gresia pavojus, mūsų slaptažodžiai vis dažniau atskleidžiami per kibernetines atakas ir duomenų nutekėjimą, o tikslinės netikros naujienos (angl. “fake news”) ir sustiprintos sąmokslo teorijos kelia grėsmę demokratijai. ĮSKA buvo sukurta iškėlus hipotezę, kad įmonėms tenka didesnė atsakomybė kurti teigiamą poveikį visuomenei ir planetai bei mažinti netinkamo skaitmeninių technologijų naudojimo ar piktnaudžiavimo jomis poveikį.

Tačiau prieš pradedant išsamiau nagrinėti ĮSKA, svarbu plačiau aptarti terminą „skaitmeninis“. Iš tikrųjų, kas yra skaitmeninis?

2.1 Kas yra “Skaitmeninis”?

2014 m. MCA[1] (JK), paskelbdama “Skaitmeninius metus”, apibrėžė skaitmeninį verslą, kaip tą, kuris: „kuria naują kapitalizmą su naujomis galimybėmis ir naujais iššūkiais“. Įvairiuose etapuose to, ką dabar laikome „skaitmenine revoliucija“, skirtingos organizacijos skaitmeninį pasaulį suvokė įvairiai:

Iš pradžių skaitmeninis verslas buvo laikomas perėjimu prie interneto, dažnai jis buvo laikomas interneto svetaine, mobiliąja programėle ir vyriausiojo rinkodaros specialisto bendravimu su klientais.
Tuometinės technologijų įmonės skaitmeninę technologiją vadino SoCloMo - socialinės medijos, debesijos (angl. “Cloud”) ir mobilumo - atsiradimu. Skaitmeninė transformacija dažnai tapdavo šių technologijų pritaikymu.
Tuo tarpu skaitmeninių agentūrų iškilimas lėmė Agile ir DevOps produktų kūrimo metodų atsiradimą. Šie metodai užtikrino nuolatinį tiekimą ir dinamiškumą bei paskatino taikyti tuos pačius principus veiklos modeliams ir procesams siekiant, kad verslas galėtų veikti pagal naują "skaitmeninį greitį".

Šiandien skaitmeninį verslą laikome dinamiškumo ir lankstumo deriniu, kuomet naudojantis naujomis technologijomis, kuriomis kuriami, apdorojami ir keičiami duomenys, yra teikiami produktai ir paslaugos vartotojams. Šios technologijos apima debesiją, mobilumą, daiktų internetą, blokų grandinę (angl. blockchain), kvantines technologijas, automatizavimą, mašininį mokymąsi, dirbtinį intelektą ir kt. Produktai ir paslaugos gali būti novatoriškos, efektyvesnės, pigesnės ir lengviau prieinamos.

Dėl šių technologijų pokyčių tempo ir organizacijų, kurios veikia sparčiau teikdamos perversmą sukeliančius ar naujoviškus produktus ir paslaugas, žmonėms sunku neatsilikti - tiek įsisavinant šiuos produktus, tiek darbdavių ir darbuotojų kvalifikacijos kėlime.

Būtent ši didėjanti skaitmeninė atskirtis (suprantama ne tik kaip galimybė naudotis internetu, bet ir kaip galimybė naudotis įvairiomis reikalingomis technologijomis, programomis ir praktiniais įgūdžiais) paskatino sukurti Įmonių skaitmeninę atsakomybę.

Ši idėja vystėsi ir toliau vystosi iš įvairių perspektyvų. Žvelgiant iš skaitmeninio verslo perspektyvos (ypač didelių tech kompanijų, kaip Google, Apple, Meta, Amazon ir Microsoft), tai nuo interneto atsiradimo atsiradęs poreikis didinti IT įmonių socialinę atsakomybę. Tuo tarpu, iš teisinės perspektyvos, vykstant skaitmeninimui, galima įžvelgti naujas verslo ir visuomenės galimybes bei būtinybę, greta reglamentavimo, priimti skaitmeninės etikos gaires (žr. Vokietijos federalinės teisingumo ir vartotojų apsaugos agentūros ĮSKA iniciatyvą). Žvelgiant per tvarumo prizmę, darosi vis akivaizdžiau, jog ilgą laiką buvo ignoruojamas skaitmeninės plėtros ekologinis poveikis (pavyzdžiui, duomenų centrų, kriptografinių algoritmų ir t. t.).

[1] Management Consultancies Association (MCA) – Prekybos asociacija Jungtinėje Karalystėje

2.2 Įmonių skaitmeninės atsakomybės išpopuliarėjimas

Didžiausias dėmesys ĮSKA ir jos plėtrai buvo skiriamas Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos regionuose. Iš pradžių tuo susidomėjo Vokietijos vyriausybė (Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija), o vėliau ją pakeitė verslo asociacijos, kuriose dažnai dominuoja technologijų sektorius. Platesnis interesas ĮSKA terminui ir jo vartojimui buvo pastebėtas ir gretimose geografinėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Italijoje. Kitur, konkrečiai Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, daugiau dėmesio skiriama sudėtinėms ĮSKA dalims (kaip aplinkosaugai ar skaitmeninei etikai), o ne holistinei ĮSKA vizijai. Tačiau 2021 m. jau pestebimas susidomėjimas ir iš tolimesnių šalių: sausio mėn. pareiškimu "Samsung" (Pietų Korėja) įsipareigojo laikytis ĮSKA, o Kinijoje ir JAV atsiranda ir akademiniai straipsniai šia tema.

Dauguma šių iniciatyvų paprastai yra įgyvendinamos tik veiklos šalyje. Pavyzdžiui, Vokietijos skaitmeninės ekonomikos asociacija (BVDW) neseniai apibrėžė ĮSKA kaip vadinamosios „CDR Building Bloxx“ veiklos dalį. Tačiau, nors jos narių sąraše yra nemažai tarptautinių įmonių, BVDW yra susitelkusi į užimtumą bei ekonominę padėtį Vokietijoje. Lygiai taip pat puikus dokumentas apie ĮSKA, parengtas Ethos Fund Šveicarijoje, yra orientuotas į investicinio fondo ir daugelio geriausių Šveicarijos (vėlgi tarptautinių) įmonių santykius. Taip pat verta paminėti Šveicarijos skaitmeninę iniciatyvą (Swiss Digital Initiative), kuri, nors ir nėra įvardyta kaip ĮSKA, užsiima įdomia veikla, susijusia su tinkamo duomenų naudojimo sertifikavimu ir dėmesiu saugumui bei privatumui.

Nors egzistuoja keletas puikių pasauliniu ir regioniniu mastu koordinuojamų veiklų, tačiau jos dažniausiai skirtos vienai iš ĮSKA sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumas (vadovaujamas Kay Firth-Butterfield) šiuo metu daug dėmesio skiria etiškam dirbtiniam intelektui, o JT Aplinkosaugos programa atlieka puikius darbus, susijusius su pasauline skaitmenine transformacija. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį neseniai įsteigtoje Skaitmeninio aplinkos tvarumo koalicijoje (CODES). Be to, svarbu pažymėti, kad yra nemažai kitų besiformuojančių gretimų judėjimų ar grupių, kurių tikslai yra panašūs į ĮSKA, nors jie ir nevartoja šio termino, pavyzdžiui, "Digital with Purpose" ir "Tech for Good".

Todėl šio dokumento tikslas yra, apibendrinant geriausius įvairių apibrėžimų pavyzdžius, pateikti bendrą požiūrį į tai, kas gali būti ĮSKA ir kaip šis terminas gali pavirsti holistine priemone organizacijoms, siekiančioms apibūdinti tai, ką jos daro ne tik savo verslo ribose, bet ir už jų. T. y. paskatinti organizacijas giliau apsvarstyti, kokį teigiamą poveikį jos gali pasiekti, naudojant skaitmenines technologijas, diegiant naujoves ir sprendžiant visuomenės problemas.

2.3 Nuo ko pradėti?

Kaip jau buvo minėta, visos ĮSKA sąvokos yra iš esmės panašios ir veiksmingai padeda verslui mąstyti apie įmonės atsakomybę skaitmeninių technologijų ir paslaugų kontekste. Mūsų pasirinktas metodas - ne iš naujo išrasti, o pritaikyti geriausias kiekvieno apibrėžimo dalis prie esamų principų. Šiame kontekste grįžome prie pirminių įmonių atsakomybės principų, t. y. ekonominių, ekologinių ir visuomeninių, tačiau juos įvertinome konkrečiai per skaitmeninę prizmę. Su ĮSKA įmonių atsakomybė išsiplėtė ir apima poveikį skaitmeninėje srityje. Yra įvairių pasiūlymų, kaip skaitmeninė perspektyva sąveikauja su tradicinėmis trimis atsakomybės sferomis. Pavyzdžiui, pagal „keturšalį modelį“ prie trijų sferų - ekonominės, ekologinės ir socialinės - pridėta ketvirtoji skaitmeninė sfera.

Michaelas Wade'as (žr. 1 pav.) pasiūlė modelį, kuriame ketvirta grandis - technologinė - iš esmės veikia kaip trijų grandžių filtras, nes skaitmeninės technologijos persipina su viskuo šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje.

Visgi manome, kad vien tik pridėjus ketvirtąją dimensiją prie kitų dimensijų, nebūtų teisingai įvertintas platus skaitmeninimo poveikis, kuris yra fizinio pasaulio atitikmuo. Todėl, remdamiesi Dr. Saskia Dörr (2021) darbu, pateikiame holistinį ĮSKA modelį su socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu poveikiu, kurio įtaka pasireiškia fiziniame ir/arba skaitmeniniame pasaulyje. Taip pabrėžiama, kad skaitmeninės veiklos poveikis nelieka vien tik skaitmeniniame pasaulyje ir kad skaitmeninio ir fizinio pasaulio reiškiniai daro įtaką vienas kitam.

Kai kurių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriame, mastas yra toks didelis, kad nepakanka atsižvelgti tik į organizacijos ribas ir palikti atsakomybę už pokyčius tik vadovams (-ėms). Pavyzdžiui, nors svarbu, kad įmonė pripažintų atsakomybę mažinti savo poveikį aplinkai, tačiau dėl iššūkio masto būtina, kad daugelis iš jų neapsiribotų vien tuo (ne tik klimato neutralumo siekiu ar neigiamu anglies dioksido kiekiu) tačiau kartu taip pat diegtų naujoves, siekiant kurti produktus ir paslaugas,

kurių pozityvus poveikis visuomenei ar ekologijai būtų didesnis nei pačios organizacijos poveikis. Tą patį galėtume pritaikyti ir skaitmeninei etikai, pripažindami, kad viena yra užtikrinti, jog organizacija atitiktų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)reikalavimus, o visai kas kita - daryti teigiamą poveikį asmens duomenų tvarkymui visai visuomenei, pavyzdžiui, pasisakant už patobulintus teisės aktus arba kuriant pažangesnius produktus. Apibendrinant galima pasakyti, kad išorinis poveikis turi būti aiškiai įvertintas tiek pat, kiek ir organizacijos ribose vykdomai veiklai.

1 paveikslėlis: Michael Wade (MIT Sloan Review, 2020)

2.4 Ethos Fondo pavyzdys

Įdomus ĮSKA apibrėžimo pavyzdys yra „Ethos“ fondas. Šiuo atveju, ĮSKA apibrėžimas yra pritaikytas atsižvelgiant į asmens, priimančio investicinius sprendimus visuomenės (pensijų fondų) vardu, perspektyvą. Jame yra keletas puikių punktų, kuriuos verta įtraukti, o svarbiausias iš jų - reikalavimas direktorių valdybai turėti viešą Skaitmeninės atsakomybės kodeksą. Užuot priskyrus kodeksą kuriai nors konkrečiai dimensijai, šis pirmasis pagrindinis Ethos apibrėžimo principas yra esminis visam ĮSKA modeliui.

Šis kodeksas turėtų būti skelbiamas atvirai ir skaidriai, o ir pats skaidrumo principas turėtų būti taikomas visais duomenų ir technologijų naudojimo atvejais, įskaitant dirbtinį intelektą. Svarbiausi žodžiai čia yra skaidrumas ir viešų teiginių pagrįstumas. Kadangi vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos, socialinėms ir valdymo (angl. Environmental, Social and Governance, ESG) ataskaitoms ir lyginamajai analizei, kuria siekiama peržengti rinkos triukšmo ir„skaitmeninio plovimo“(digital-washing) ribas ir įsigilinti į tikrovę, šio kodekso laikymosi skaidrumas yra pagrindinis komponentas ĮSKA ekonominėje dimensijoje.

„Ethos Digital Responsibility Expectations“, 2020 m.

Direktorių valdyba privalo užtikrinti, kad bendrovė turėtų skaitmeninės atsakomybės kodeksą, apimantį pagrindinius bendrovei kylančius klausimus ir įvertinantį jų reikšmingumą veiklos sektoriaus ir bendrovės ypatumų atžvilgiu. Direktorių valdyba yra atsakinga už visų skaitmeninių klausimų sprendimą ir kasmet tikrina, ar aprėptis yra aktuali. Kodeksas turėtų apimti bent šiuos klausimus:

Valdymas
Technologijų stebėjimas
Kibernetinis saugumas
Privatumas ir duomenų apsauga
Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo etikos taisyklės
Socialinė atsakomybė už skaitmeninį perėjimą
Skaitmeninio ekologinio pėdsako mažinimo principas

2.5 Skaitmeninės gerovės tyrimas

Kuriant ĮSKA apibrėžtį „Atos“ (ir „Worldline“), 2017 m. atliko pasaulinę apklausąa apie tai, ką žmonės mano apie technologijas. Buvo bandoma suprasti, kokie dėsningumai lėmė sėkmingą diegimą ir kokiose srityse baimė ar nepasitikėjimas buvo didesnis. Rezultatus galima trumpai apibendrinti taip: žmonės labiausiai jautėsi patenkinti tais atvejais, kai produktai buvo labai patogūs - paprasta jais naudotis, taupė laiką - arba kai jie buvo potencialiai naudingi asmeninei sveikatai. Tai lėmė, kad ĮSKA apibrėžtyje didelis dėmesys buvo skiriamas produktų prieinamumui ir skaitmeninei gerovei. Kai kuriuose debatuose apie ĮSKA daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam ar netinkamam duomenų naudojimui pasitelkiant skaitmenines technologijas, tačiau taip pat svarbu apskritai atsižvelgti į teigiamą produktų ir sprendimų, padedančių pakreipti rezultatus tinkama linkme, kūrimą. Dėl šios priežasties skaitmeninė gerovė įtraukta greta „vartotojui orientuoto, prieinamo, patogaus produkto kūrimo“ .

Po 2021 m. pandemijos naujienose dominuojant klimato įvykiams, akivaizdu, kad neįmanoma atskirti visuomenės darnumo nuo planetos tvarumo. Toks didelis dėmesys aplinkosauginiam ĮSKA aspektui taip pat patvirtina tai, kad dėmesys ir susidomėjimas šia sritimi paspartėjo dėl atgaivinto Paryžiaus susitarimo, COP26 ir siekio iki 2030 m. įgyvendinti JT Darnaus vystymosi tikslus (DVT).

2.6 Mąstymas apie aplinkosaugą

Pradiniame Michaelo Wade'o apibrėžime ekologinė dimensija buvo orientuota į organizacijos ribose vykdomą veiklą, t. y. atliekų perdirbimo technologijas, tinkamą šalinimą ir atsinaujinančios energijos naudojimą, kurie yra neabejotinai svarbūs. Tačiau ši sritis sparčiai vystosi, o pandemija pastaraisiais mėnesiais tik paspartino susidomėjimą sritimi. Prie to prisidėjo ir įvairios naujos iniciatyvos, pavyzdžiui, ES Žaliasis susitarimas (EU Green Deal), kurį neseniai pasirašė 26 technologijų įmonės.

Pirmasis svarbus ekologinės dimensijos papildymas - skaitmeninių technologijų (daiktų interneto, dirbtinio intelekto ir t. t.) naudojimas duomenims ir ataskaitoms kaupti, leidžiant įmonėms realiu laiku kurti informacines lenteles, kurios suteikia galimybę veiksmingai valdyti bet kokius projektus per poveikio aplinkai prizmę. Matėme, kaip tai įgyvendinama didelėse tarptautinėse organizacijose, kurios prisiėmė didelius įsipareigojimus siekti anglies dioksido neutralumo, o kai kuriais atvejais - ir neigiamo anglies dioksido kiekio.

Antroji papildymų dalis, pagrįsta ankstesniame skyriuje pateiktais principais, yra susijusi su skaitmeninių technologijų naudojimu inovacijoms diegti ir produktų, kurie daro teigiamą poveikį aplinkai - klimato kaitai, biologinei įvairovei ar išteklių tvarumui, kūrimu. Šiuo atžvilgiu buvo pridėtas principas „Inovacijos naudojant skaitmenines technologijas, kuriomis kuriami produktai ir paslaugos, darančios poveikį aplinkai“. Šis principas apima kai kurias „Tech for Good“ veiklas ir bendradarbiavimo inovacijas, pastebėtas visame pasaulyje. Taip pripažįstamas JT Aplinkosaugos programos darbas (kaip programos CODES dalis ir atskirai) bendradarbiaujant su bendruomenėmis ir verslu, kuriant produktus ir paslaugas pagal jos pačios plačiai vykdomą skaitmeninės transformacijos programą.

2.7 Poreikio įgyvendinti ĮSKA paspartėjimas

Didžiausias klausimas, susijęs su ĮSKA buvo , ar ji liks tik akademine koncepcija, ar gali būti ir pritaikoma versle. Verslui svarbi patraukli pokyčių priežastis - kaip tai padidintų pajamas, pagerintų maržas? Apskritai, kaip permainų poreikis gali būti išreiškiamas atsižvelgiant į tradicinius ekonominius modelius.

Neabejotinai vyksta pokyčiai. Jau anksčiau minėjome „Ethos“ kaip pavyzdį organizacijos, kuri siekia priimti investicinius sprendimus, remdamasi organizacijų gebėjimu apibūdinti savo veiklą pagal jų daromą tvarų poveikį pasauliui. Iš tiesų, tos organizacijos, kurios dabar gauna aukštesnius ESG balus, jau dabar pastebi teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, pigesnę prieigą prie kapitalo. Tuo tarpu, žemesni ESG balai lemia reputacijos rizikas bei sukelia sunkumų pritraukiant naujus talentus.

Šiuo metu stebime diskusijas apie didžiųjų technologijų apmokestinimą ir reguliavimą - temos, kurios iš dalies yra įtrauktos į ekonominę Michaelo Wade'o apibrėžties dimensiją. Taip pat dėmesys sukasi apie tvarių ir skaidrių tiekimo grandinių užtikrinimą ir apie tvaraus ir etiško automatizavimo įdiegimą. Galima pastebėti ir socialinio poveikio investicijų tendencijas - pastaruoju metu vis daugėja socialinio poveikio obligacijų (SIB) ir poveikio vystymuisi obligacijų (DIB). Nors jos ne visada turi būti skaitmeninės, akivaizdu, kad skaitmeninės technologijos ir duomenų analizė (naudojamos etiškai) gali iš tikrųjų pakeisti ekonominę situaciją.

2.8 Pasitikėjimas - vienas iš svarbiausių įmonių atsakomybės aspektų

Daugelis organizacijų šiuo metu peržiūri ir iš naujo apibrėžia savo organizacijos pradinį tikslą taip, kad jis sustiprintų ryšį tarp jų įmonės, klientų, bendruomenės ir kolegų.

Kad su ĮSKA susiję pokyčiai iš tikrųjų padarytų teigiamą įtaką, kiekviena šalis turi tikėti ir PASITIKĖTI jų įgyvendinimu. Per dešimtmetį išgyvenome įvairių rinkodaros šūkių - debesų plovimo (angl. cloudwashing), žaliojo melo (angl. greenwashing) ir kt. Dabar organizacijos turi ne tik sakyti teisingus dalykus, bet ir juos įgyvendinti, kad visos suinteresuotosios šalys - tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijos - pamatytų ir pajustų pokyčius ir pasitikėtų organizacija, kuri sėkmingai vykdo savo pertvarką, siekdama teigiamo poveikio mūsų planetos ir visuomenės tvarumui.

2.9 Kitos svarbios vietinės ĮSKA iniciatyvos

Keletas ĮSKA apibrėžimų ir iniciatyvų jau buvo paminėtos tekste. Siekiant išsamumo, toliau nurodytos iniciatyvos yra vietinės reikšmės.

CDR Kodex by CDR initiative (Vokietija)

Devyni principai parodo ĮSKA tikslus ir padeda įmonėms pasirinkti priemones. Juos papildo penkios veiksmų sritys: Duomenų tvarkymas, švietimas, klimato ir išteklių apsauga, darbuotojų įsitraukimas ir įtrauktis. ĮSKA kodeksą „CDR Kodex“ parengė ir 2021 m. paskelbė ĮSKA iniciatyvos įmonės narės. Visi nariai įsipareigoja laikytis principų ir teikti ataskaitas apie juos. Ją organizuoja Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija ir ji skirta ne tik ekonomikos, politikos ir visuomenės sprendimų priėmėjams, bet ir vartotojams.

https://cdr-initiative.de/kodex

Nuorodos

Cooper, T.; Jade, S. & Wei, K. (2015): Corporate Digital Responsibility. Doing Well by Doing Good, Accenture, https://www.accenture.com/gb-en/insight-outlook-doing-well-doing-good (abgerufen: 21. Februar 2020)
Brink, A. & Esselmann, F. (2019): Corporate Digital Responsibility. Ethik für das digitale Kerngeschäft, Prof. Dr. Dr. Alexander Brink und Dr. Frank Esselmann im Interview, in: CSR News, 33(1), 32–35.
Christian Thorun (Institute for Consumer Policy, Germany) referenced the need for CDR in a paper published in 2018. Smart-Data-Begleitforschung (2018): Corporate Digital Responsibility. Fachgruppe „Wirtschaftliche Potenziale & gesellschaftliche Akzeptanz“, Berlin
Christopher Joynson (Atos) & Rob Price (Worldline) jointly defined it in a series of blogs published in 2018, as an output from a global research stream looking at the widening Digital Divide in a Digital Society (https://corporatedigitalresponsibility.co.uk/resources)
Michael Wade (University of Lausanne) defined CDR in a definitive paper published in the MIT Sloan Review in 2020 https://sloanreview.mit.edu/article/corporate-responsibility-in-the-digital-era/
Saskia Dörr (2021) Corporate Digital Responsibility. Managing Corporate Responsibility and Sustainability in the Digital Age. Springer: Berlin. https://www.springer.com/gp/book/9783662638521.
Ethos Fund, a Swiss Pension Investment Fund, defined CDR from the perspective of investment decision making in 2020
BVDW (supported by PWC Germany) are working on an extensive definition of CDR, due to publish in 2021, “CDR Building Bloxx”
Research on the value drivers of CDR - Esselmann, Golle, Thiel & Brink (2020) Corporate Digital Responsibility. Unternehmerische Verantwortung als Chance für die deutsche Wirtschaft. https://zentrum-digitalisierung.bayern/wp-content/uploads/ZD.B-Positionspapier_Final_web.pdf
Econsense (2021) Blueprint for Implementing Digital Responsibility in Companies https://econsense.de/app/uploads/2020/11/201119_econsense_Blueprint_E.pdf
The relevance of the topic in Germany appeared with the huge feedback on the call for a booksprint – almost 100 authors contributed - Bertelsmann Stiftung (Hrsg.) (2020) Unternehmensverantwortung im digitalen Wandel. Ein Debattenbeitrag zu Corporate Digital Responsibility. https://www.bertelsmann-stiftung.de/de/publikationen/publikation/did/unternehmensverantwortung-im-digitalen-wandel-all-1

Yra nemažai kitų judėjimų (iniciatyvų) ar schemų, kurių tikslai panašūs į ĮSKA, t. y. naudojant technologijas ir tinkamai naudojant duomenis siekti teigiamų rezultatų visuomenei ir planetai. Be jokios konkrečios tvarkos, tarp jų galima rasti šias: -

● Tech for Good

● Digital with Purpose

● ForHumanity

Principas 1 - Tikslas ir skaidrumas

Kodėl tai svarbu?

Skaitmeninės technologijos - įmonių atsakomybės pagrindas, saugantis darbuotojų, klientų ir akcininkų reputaciją ir pasitikėjimą organizacija.

Grįžti prie principų

1.1

Pelnyti visuomenės pasitikėjimą, kuriant ir laikantis skaitmeninės atsakomybės kodekso, kuriame viešai deklaruojama pozicija. Tokio kodekso pavyzdys, sukurtas Ethos Fund:

Valdymas per ĮSKA arba skaitmeninės etikos tarybą ir (arba) patariamąją tarybą
Skaitmeninių technologijų kontrolė - galimybių ir grėsmių vertinimas
Kibernetinis saugumas - privatumas ir duomenų apsauga
Suprantamos ir pritaikomos etikos taisyklės, susijusios su skaitmeninių ir (arba) dirbtinio intelekto technologijų naudojimu
Socialinės atsakomybės supratimas, įgyvendinant skaitmeninę transformaciją
CO2 pėdsako mažinimo principai.

1.2

Apibrėžti ir susitarti dėl įmonės tikslo bei atsižvelgti į jo suderinimą, siekiant prisidėti prie socialinės vertės ir tvarumo skaitmeniniame amžiuje. Sukurti organizacinę kultūrą, kuri leistų darbuotojams ir vadovams imtis atsakingų veiksmų.

1.3

Įdiegti griežtą skaitmeninį valdymą, pavyzdžiui, “skaitmeninės etikos tarybą”, tinkamai apgalvojant jos sudėtį ir valdymą.

1.4

Geriau ir aktyviau propaguoti griežtesnį atsakingą reguliavimą, laikantis atitinkamų teisinių, reguliavimo ir etikos taisyklių pagal regioną ir rinkas, pasisakant už jų tobulinimą ir didinant jų matomumą.

Principas 2 - Sąžininga ir lygiateisė prieiga visiems

Kodėl tai svarbu?

Teisingumas, lygybė, įvairovė ir socialinė integracija skatina įvairių suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, klientų ir darbuotojų, įtraukimą į skaitmeninių technologijų ir paslaugų naudojimą.

Grįžti prie principų

2.1

Diegti ir skatinti inovatyvių, prieinamų ir įtraukiančių produktų ir paslaugų kūrimą

Užtikrinti, kad visos visuomenės grupės turėtų prieigą prie skaitmeninių technologijų (ryšio, priemonių ir praktinių žinių).
Užtikrinti, kad produktai ir paslaugos būtų įtraukiantys savo dizainu, orientuoti į vartotoją, patogūs ir visiems prieinami
Sudaryti palankesnes sąlygas tobulinti socialines inovacijas pasitelkiant skaitmenines priemones ir technologijas

2.2

Skatinti teisingumą, lygybę, įvairovę ir įtrauktį

Skatinti įvairovę ir įvairiapusį mąstymą, integruotą į produktų ir paslaugų kūrimą, vengiant technologijų ir (arba) informacinių technologijų nulemto šališkumo, aštrinančio visuomenės požiūrį.
Aktyviai vengti diskriminacijos vykdant skaitmeninę verslo transformaciją

2.3

Užtikrinti atsakingas įdarbinimo galimybes

Užtikrinti, kad žmogaus ir darbuotojų teisės būtų išlaikytos, vykdant užsakomuosius darbus „gig“ ekonomikoje.
Atsižvelgti į atsakingas darbo teises visoje (skaitmeninėje) tiekimo grandinėje
Laikytis ir užtikrinti darbuotojų teisių į privatumą ir žmogiškąjį orumą skaitmeninėse darbo vietos.

Principas 3 - Socialinio gerbūvio skatinimas

Kodėl tai svarbu?

Duomenų ir asmens privatumo apsauga, žmonių įtraukimas ir įgūdžių ugdymas, apsauga nuo žalos, reputacijos ir pasitikėjimo gerinimas.

Grįžti prie principų

3.1

Įgyvendinti griežtą privatumo apsaugą

Užtikrinti darbuotojų, klientų, piliečių ir visų suinteresuotųjų šalių duomenų privatumo apsaugą.

3.2

Įgyvendinti atsakingą duomenų rinkimo ir naudojimo praktiką

Laikytis atsakingos duomenų patvirtinimo ir šalinimo praktikos, įskaitant išorinių duomenų naudojimo ir tvarkymo skaidrumą.
Įgyvendinti atsakingą kibernetinio saugumo apsaugos ir reagavimo praktiką.
Proaktyviai informuoti, kai naudojamas sekimas, vertinimas ir profiliavimas, ir suteikti galimybę jų atsisakyti
Susilaikyti nuo žalingo manipuliavimo naudojant duomenis, technologijas ir skaitmenines priemones

3.3

Skatinti skaitmeninių įgūdžių įgijimą

Spręsti skaitmeninio skurdo problemą ir skatinti įtrauktį (skaitmeninių technologijų prieinamumas, skaitmeninio finansavimo prieinamumas)
Prisidėti prie visuomenės skaitmeninės pažangos gerinimo

3.4

Skatinti skaitmeninę gerovę

Siekti socialiai etiškos skaitmeninės praktikos - mažinti „netikrų naujienų“ ir netinkamos skaitmeninės įtakos plitimą
Skatinti fiziškai ir psichiškai sveiką gyvenimo būdą, palaikomą ar stiprinamą skaitmeniniais produktais ar paslaugomis

Principas 4 - Poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas

Kodėl tai svarbu?

Būtinybė, dėl organizacijos reputacijos, atsižvelgti į ekonominį ir visuomeninį organizacijos sprendimų poveikį.

Grįžti prie principų

4.1

Įdiegti tvarų ir atsakingą automatizavimo planą

Atsakingai keisti žmonių atliekamų darbų funkcijas, įtraukiant perkvalifikavimo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo programas.
Užtikrinti etiškus, nešališkus ir paaiškinamus dirbtinio intelekto sprendimų priėmimo algoritmus.
Per atitinkamus mokymus suteikti darbuotojams galimybę geriau perprasti etines dilemas ir technologijų bei skaitmeninės transformacijos poveikį visuomenei.
Aktyviai atsižvelgti į darbuotojų nuomonę skaitmeninės transformacijos, automatizavimo ir technologijų diegimo srityje.

4.2

Užtikrinti skaidrumą su suinteresuotosiomis šalimis naudojant patikrintus trečiosios šalies duomenis ir algoritmus

Užtikrinti, kad organizacijos ir vartotojai suprastų surinktų duomenų šaltinius, kur jie yra, kas su jais daroma, įskaitant vertinimą, profiliavimą, bei ataskaitų teikimą.
Išmanyti naudojamų kitų gamintojų dirbtinio intelekto algoritmų autentiškumą ir skaidrumą.

4.3

Dalytis skaitmenine ekonomine nauda su suinteresuotais dalyviais

Bendrai su visuomene dalytis skaitmeninio darbo ekonomine nauda, pavyzdžiui, taikant atitinkamus mokesčius.
Gerbti asmens duomenų nuosavybės teises, mažinti duomenų piratavimą ir sudaryti sąlygas individualiai iš jų gauti pajamų.
Skatinti atvirus duomenis (open data), kad visiems būtų sudarytos sąlygos plačiai taikyti inovacijas (įskaitant „teisę į remontą - right to repair)

5 - Pažangos skatinimas pasitelkiant Poveikio ekonomiką

Kodėl tai svarbu?

Siekiant paspartinti pažangą, išnaudoti ir paremti besiformuojančią švariųjų technologijų ekonomiką.

Grįžti prie principų

5.1

Investuoti į tvarumą / aplinkosaugą / teigiamą poveikį

Ieškoti partnerystės ekosistemų visoje tiekimo grandinėje, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus (ir vertinant jų poveikį).
Siekti augimo aplinkosaugos rinkose, kurios atitinka keliamus tikslus ir daro teigiamą poveikį planetai.

5.2

Naudoti patvirtinamą CO2 kompensaciją

Išmanyti anglies dioksido kreditų rinką ir, jei naudojama kompensacija, stengtis rinktis tik verifikuojamą kompensaciją arba natūralų anglies dioksido sekvestravimą (pvz., miškų atkūrimą).

5.3

Spartinti ir kurti naujoves tvarios vartotojų elgsenos srityje

Naudoti skaitmeninius produktus, kuriais būtų galima, pavyzdžiui, taikyti skaitmenines priemones, skatinančias tvarią praktiką.
Svarstyti ekonominius modelius, kurie būtų palankesni tvariai praktikai.

Principas 6 - Tvarios planetos kūrimas

Kodėl tai svarbu?

Perėjimas nuo „nulinės anglies dioksido emisijos“ (angl. net-zero) prie „teigiamo poveikio planetai“, kad naudojant skaitmeninius produktus ir paslaugas būtų ne tik atsveriama neigiama įtaka, bet ir daromas didesnis teigiamas poveikis.

Grįžti prie principų

6.1

Pateikti veiklos poveikio ataskaitas pagal trečiosios šalies (traptautinių standartų arba NGO) poveikio vertinimus

Skatinti skaidrią, tvarią ir etišką darbo praktiką visoje tiekimo grandinėje, susietą su pripažintais tvarumo ataskaitų standartais, tokiais kaip JT Pasaulinis susitarimas, Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva, SASB, ESG sistemos arba BCorp, įskaitant skaitmeninės atsakomybės praktiką.

6.2

Skatinti inovacijas ir teigiamo poveikio kūrimą už įmonės ribų

Naudojant skaitmenines technologijas ar paslaugas, ieškoti naujovių ir kurti naujas produktų linijas ar verslo sritis, kurie daro apčiuopiamą ir teigiamą poveikį visomis trimis darnumo dimensijomis:

Ekonomikos tvarumas - tiekimo grandinės, žmonių, verslo.
Visuomenės tvarumas - socialinė sanglauda, pasitikėjimas ir privatumas
Aplinkos tvarumas - klimato kaita, biologinė įvairovė, atliekos, ištekliai.

Žiedinės ekonomikos principų diegimas į gaminių dizainą
Pavyzdžiui, duomenų ar API įnašas arba kitų technologijų panaudojimas kartu su duomenų mokslu ir analitika, siekiant sukurti naują naudą visuomenei ir aplinkai.

7 - Minimalus technologijų poveikis klimatui ir aplinkai

Kodėl tai svarbu?

Organizacijos poveikio sušvelninimas, kai artėjama prie nulinių arba neigiamų ŠESD emisijų.

Grįžti prie principų

7.1

Įgyvendinti aplinkosauginę IT strategiją

Vykdyti atsakingą skaitmeninių technologijų perdirbimo praktiką - siekti, kad neliktų jokių atliekų, skatinti žiedinę ekonomiką.
Laikytis atsakingo skaitmeninių technologijų šalinimo praktikos, įskaitant technologijų gyvavimo trukmės pratęsimą, pvz., išmaniųjų telefonų ir atnaujintų IT prietaisų naudojimą.
Naudoti aplinkosaugos aspektais pagrįstą dizainas, pvz., tvarus žiniatinklio dizainas

7.2

Matuoti, teikti ataskaitas, mažinti energijos naudojimą ir pereiti prie atsinaujinančiosios energijos

Mažinti vartojimą matuojant ir aktyviai mažinant 1, 2 ir 3 aprėpties (angl. scope) išmetamųjų teršalų kiekį naudojant skaitmenines technologijas:

tiesioginiuose ir netiesioginiuose duomenų centruose;
biuruose ir verslo patalpose;
kelionių ir transporto priemonių parkuose;
decentralizuotoje turto bazėje.